2010-05-09 11:10

1, 2, 3. Not only you and me.

Į komentarus

Ir vėl atskiri pasauliai. Ir vėl velniškai nuvylei. Ir vėl atšalę delnai. Vėl nieko verti prisilietimai. Vėl meilė liko vyno taurės dugne, ji sudžiūvo ir pasiliko ten amžiams. Vėl niekam nepavyks nuplauti tavo rankų nuo mano kūno. Vėl niekas neišdrįs ištrinti prisiminimų. Ir vėl bemiegės naktys, su tavo giliom akim mintyse. Ir vėl netikri žodžiai privertę sudrebėti. Vėl melas-griovęs visus santykius. Vėl netikras džiaugsmas ir svetima šypsena. Vėl tu, tas kurį jau buvau pamiršusi, tas, be kurio jau buvau išmokusi gyventi. Grįžai ir vėl širdį sudrebinai. Privertei ir vėl atsiverti, atiduoti visą save. Tik gaila, jog tu visai nepasikeitei. Dabar daužai mano svajones dar paprasčiau… Be jokio pasigailėjimo ir be jokio suabejojimo. Žvelgi man į akis ir prisiekinėji meilę, o nusisukęs nuo manęs lyg niekur nieko toliau šypsaisi jai. Kodėl tu toks bebaimis? Juk galų gale tau vistiek skaudės. Visos šypsenos pavirs karčiomis ašaromis. Visi pakilimai aukštyn-nutemps tave į patį dugną. Aš visa tai stebėsiu, bet nič nieko nekeisiu, ir net nesistengsiu, leisiu savo akims matyti, kaip tu krenti žemyn ir neturi už ko įsikibti. Leisiu širdžiai paskutinį kartą sušukt tavo vardą. Tik tyliai… Kad tu neišgirstum. Leisiu tau pasiekti dugną ir smarkiai atsitrenkti. Leisiu pasimokyti iš savo klaidų, o jei jų nesuprasi-krisi dar kartą. Juk žinai, kad kažkada vis vien ateis pabaiga ir tuomet likimas tau atkeršys už mane.

Patiko (31)

Rodyk draugams



Komentarai (22)

Rašyk komentarą